Verslo angelai: investuokime kartu!


Kelias nuo įdomios idėjos iki klestinčio verslo – ilgas ir erškėčiuotas. Tik kas dešimtas ar net dvidešimtas startuolis tampa tuo sėkmės švyturiu, kuris traukia naujus pasišventėlius ieškoti nepramintų kelių. Juos lydi verslo angelai, o dabar – ir tylusis investuotojas Koinvesticinis fondas.

Lietuvoje verslo angelų judėjimas pamažu plečiasi. Vis dėlto ir šioje srityje dar atsiliekame nuo kaimyninių Baltijos šalių, nekalbant apie Vakarų Europą. O juk vis plačiau pripažįstama, kad startuoliai su savo kartais, atrodo, beprotiškomis idėjomis tampa vis svarbesniu šiuolaikinės ekonomikos varikliu, primena UAB „Kofinansavimas“ vadovė ir Koinvesticinio fondo Investicinio komiteto narė Daiva Gerulytė.

Siekiant palengvinti startuolių kūrimąsi ir paskatinti verslo angelų judėjimą, praėjusių metų vasarą veiklą pradėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įsteigtos dukterinės įmonės UAB „Kofinansavimas“ valdomas viešasis rizikos kapitalo fondas Koinvesticinis fondas. Fondą šiuo metu sudaro du subfondai, „Koinvesticinis fondas I“ ir „Koinvesticinis fondas II“, gavę 11 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto ir 9,28 mln. eurų iš Verslo finansavimo fondo, finansuojamo Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Tylusis investuotojas, nesiekiantis uždirbti

Pasak Daivos Gerulytės, susidomėjimas Koinvesticiniu fondu tikrai didelis: „Gauname startuolių laiškų, kuriuose prašoma pasidalyti jų informacija su mūsų fondo partneriais – verslo angelais, kitų rizikos kapitalo fondų valdytojais. Dar daugiau startuolių steigėjų nori susitikti pasikalbėti gyvai, išsiaiškinti, ar jų projektai mus domintų, kaip susirasti privačių investuotojų, kokią informaciją reikėtų pateikti kartu su paraiška.“

Kai kurie iš startuolių turimų projektų yra tik kompiuterinių simuliacijų būdu patikrintos idėjos, tuo tarpu realiam prototipui sukurti reikalingas finansavimas. Kiti startuoliai jau turi prototipą, bet reikia įkalbinti klientus juo naudotis. Mažiausia rizika investuojant į startuolius – kai įmonė jau turi paklausų produktą ir gauna pajamų, tačiau stokoja lėšų sparčiai plėtrai.

Pradinėje stadijoje startuolio rėmėjai dažniausiai būna šeima ir draugai, vėliau įsijungia verslo angelai – daug verslo patirties sukaupę asmenys, kurie jaučia poreikį dalį uždirbtų pinigų ir patirties grąžinti į ekonomiką per investavimą į labai rizikingus jaunus verslus. „Mūsų vaidmuo yra paspartinti šį procesą, nes rinkoje jaučiamas ankstyvųjų investicijų badas“, – sako D. Gerulytė. Koinvesticinio fondo ypatumas tas, kad jis yra tylusis investuotojas, kuris aktyviai nedalyvauja startuolio veikloje, savo neturtines teises perduoda privačiam investuotojui, o mainais siūlo didžiąją dalį pelno, jei investicija būtų realizuota sėkmingai. Trumpai kalbant, jis su verslo angelu dalijasi investavimo rizika, o pretenduoja tik į 4-6 procentus galimo pelno.

Pasak D. Gerulytės, fondo specifika ta, kad jis iš esmės dirba ne su startuoliais, o su verslo angelais: „Kadangi Koinvesticinis fondas yra tylusis investuotojas, jo partneriu turi būti aktyvus, verslo vystymo patirties turintis asmuo“, – aiškina ji. Paprasčiau sakant, fondas rūpinasi, kad verslo angelai būtų patikimi, nepriklausomi, finansiškai stabilūs, nesusiję nuosavybės ryšiais su startuoliu, o toliau didžioji dalis atsakomybės perduodama verslo angelui, nes jis irgi rizikuoja savo pinigais. Žinoma, kontrolės mechanizmas lieka fondo rankose.

Kuriamas verslo angelų tinklas „LitBAN“

Vienas iš Koinvesticinio fondo reikalavimų – kad į startuolio projektą investuotų bent trys verslo angelai. Verslo angelų bendruomenėje esama nuomonių, kad tai biurokratinis reikalavimas, apsunkinantis startuolių judėjimą.

Kitaip į šį klausimą žiūri Rokas Tamošiūnas, ne pirmus metus dirbantis su startuoliais. Jo manymu, tas reikalavimas gal net svarbesnis nei finansinė Koinvesticinio fondo parama. „Lietuvoje verslo angelai yra atskiri, niekas jų nevienija, jie neturi kur susitikti, pasikalbėti, pasidalyti patirtimi, įgyti pasitikėjimo vienas kitu, – apibendrina R. Tamošiūnas. – Tuo tarpu Koinvesticinis fondas suteikia galimybę verslo angelams susieiti – jų puslapyje jau galima rasti nedidelę verslo angelų grupę.“

Jausdami poreikį burtis ir bendradarbiauti, praėjusių metų  pabaigoje grupė verslo angelų paskelbė iniciatyvą kurti „LitBAN“ – Lietuvos verslo angelų tinklą. Pasak Gytenio Galkio, UAB „Blue Lime Labs“ vadovo, „LitBAN“ įkūrėjo ir direktoriaus, tinklo tikslas – suvienyti Lietuvoje ar aplink Lietuvą esančius verslo angelus – žmones, kurie nori susipažinti su bendraminčiais ir galbūt investuoti kartu į jauną verslą (nebūtinai startuolius). Startuoliams tai bus vieta, kur jie galės pristatyti savo verslo idėjas. Startuoliai jau gali registruoti savo idėjas „LitBAN“ puslapyje https://www.litban.org/

Kitas „LitBAN“ tikslas – pačių verslo angelų mokymas. „Tam bendradarbiaujame su Koinvesticiniu fondu, su „Invega“ ir su patyrusiais užsienio investuotojais, kad jie atvyktų ir pristatytų savo patirtį“, – sako G. Galkis.

Vladas Lašas, verslininkas, „LitBAN“ valdybos pirmininkas:

Lietuvos verslo angelų tinklas, dabar steigiama asociacija „LitBAN“ – būtent ta grandis, kurios mums labai trūko Lietuvoje, kad startuolių sistema sustiprėtų ir įgautų dar didesnį augimo pagreitį. Turime didelę verslo patirtį sukaupusių žmonių, nedrįstančių investuoti į startuolius, kurių veikla pagrįsta naujomis technologijomis. Asociacija gali padrąsinti verslininkus perduoti tą patirtį, būti mentoriais jaunimui ir tuo pačiu labai sustiprinti startuolių ekosistemą. Tai tikrai labai reikalinga ir svarbu Lietuvai, auginant šiuolaikinę ekonomiką. O kartu ir pelninga, nes valstybės pagalba per Koinvesticinius fondus padeda sumažinti riziką.

„LitBAN“ (angl. Lithuanian business angel network) steigiamasis susirinkimas įvyks kovo 14 d. Green Hall 2, Vilniuje.

Žurnalo „Investuok“ informacija